2017 m. vasario 28 d., antradienis

Interviu su žaidimo gide!

Sveikos, merginos!


     Kadangi apklausoje daugiausiai balsų surinko MA tema, tai ja ir rašysiu. Šį kartą nusprendžiau paimti interviu iš lietuviškos gidės. Manau visos arba dauguma skaitėme Vyshnios seniau rašytą interviu su gide iš tarptautinės versijos. Kai kurie klausimai gali kartotis, bet stengiausi įterpti kuo daugiau savo. Taigi, interviu su Lunalight!

Riha: Ką rašei kai siuntei prašymą tapti gide? Kokius savo bruožus nurodei? Kaip manai kodėl tave išrinko?

Lunalight: Rašydama motyvacinį laišką administracijai nurodžiau tas savo savybes, kurių jie ir reikalavo gidžių skelbime 😏  Tiesiog kiekvieną tų teiginių pagrindžiau, įrodžiau, jog tikrai juos atitinku ir tiek. 


      Dėl ko mane iš tiesų atrinko šioms pareigoms turbūt niekada nebus aišku, tačiau norisi tikėti, jog būtent dėl sklandaus ir "kietai" išdėstyto motyvacinio laiško 😊


Riha: Ar sulauki daug klausimų, ar galėtum išskirti populiariausią klausimą?

Lunalight: Klausimų kiekio amplitudė labai banguoja. Daugiausiai jų sulaukiau ketvirtadienį, t.y. antrąją "darbo" dieną. Gaunamus klausimus skirstausi į tam tikras kategorijas. Daugiausiai klausimų sulaukiau apie pačias gides, panelių klubų reikalus, safyrus, blog'ų reikalus ir susižadėjimą. Taip pat tikrai nemaža dalis klausimų, kuriuos turiu teisę pra'ignoruoti, t.y. apie mane pačią, asmeninį gyvenimą 😳


      Išskirčiau ir klausimą "Kaip susirasti draugų?" - buvo tokie trys. Sakyčiau, žaidimui reikia ir panelių psichologių, ar šiaip kokios pažinčių skelbimų lentos, kad panelės žinotų su kuo pasikalbėti 😊


Riha: Tave įsivaizduoju kaip labai ramią ir kantrią asmenybę. Ar iš tikrųjų tokia esi, ar jau buvo momentų kai atsakinėjant į klausimus labai susinervinai?

Lunalight: Na, dėkui 😊 Man kažkaip smagu, kai žmonės įvertina mano ramumą, nors ilgą ilgą laiką jo gėdijausi ir norėjau būti "kaip visi". Tačiau dabar ir pati tai vertinu. Išties save laikau labai ramia ir kantria. 


      Kol kas tikrai nebuvau kažin kaip labai susierzinusi. Na, tik šiek tiek kelias minutės iki pradedant atrašinėti į tavo klausimus. Panelė, kuri lygiai prieš dvi dienas klausė "Kaip kitos pavagia panelę", atskubėjo su ašarotais veideliais žinutėje, jog iš jos pavogė panelę.... O taip vaizdžiai bandžiau paaiškinti, kad panelės realiai pavogti neįmanoma, tik pačiai žioplai atiduoti ją kitai 😴


Riha: Praėjo labai mažai laiko kai tu gidė, bet ar tau patinka kažkuo pasitarnauti žaidimui,? Galbūt pasigailėjai, kad tave išrinko?

Lunalight: Šių pareigų todėl ir ėmiausi, jog man patinka atsakinėti į panelių klausimus. Turėjau tokias pareigas ir klubo blog'e, gana dažnai ir per pačią MA kas parašydavo, tad ir tų pereigų prisiėmimas buvo toks... jaučiant, kad ir taip dažnai būnu žaidime "gide" 😎 


     Kol kas šio sprendimo nesigailiu. Nors nesakau, kad taip visada ir bus 😃


Riha: Gal kiek nereikalingas klausimas, nes manau atsakymas jau aiškus, bet vistiek. Ar gaunat kokį atlygį, kūrėjai suteikia kokių privilegijų?

Lunalight: Vienintelis dalykas, kurį laikau milžiniška ir be galo gera privilegija - mūsų, gidžių, žinutėms netaikomas rašmenų limitas 😎 Jokio žinutės skaidymo į milijonus dalių, kuo labai džiaugiuosi 😊  Deja, vis tiek galima panaudoti tik 5 šypsenėles, todėl tau vis dėlto rašau per el. paštą. 


Riha: Dabar skiri daugiau laiko MA ar tiek pat? Kiek maždaug valandų praleidi prie žaidimo? Ar daug laiko skiri atsakinėjant į klausimus?

Lunalight: Nepasakyčiau, kad prie MA dabar praleidžiu daugiau laiko. Tai jutosi tik pirmas dvi dienas po tapimo gide. Tada buvo daug sveikinimų, daug tarpusavio pokalbių, daugiausiai per visas dienas klausimų. 


      Tiesiog šios pareigos jau greičiau reiškia, kad teks kai kurių veiklų žaidime atsisakyti, pavyzdžiui, savo konkursinių derinių reklamavimo 😡Gana ironiška, kad iš esmės tapusi gide kaip tik imsiu prarasti tuos 100 smaragdų į savaitę, kuriuos paprastai visada pavykdavo išsikovoti... 

      O įvertinti laiką skiriamą atsakinėti į klausimus gana sunku. Visus juos stengiuosi atsakyti kuo išsamiau. Dabar dar performuoju sistemą copy-paste atsakymų. Kai ji nusistovės turėtų būti paprasčiau 😊


Riha: Jei ne paslaptis, kiek tau metų? Kada pradėjai žaisti Superpanelę?

Lunalight: "Superpanlę" pradėjau žaisti 2012 metų lapkričio pabaigoje 😶


Riha: Kokia tavo nuomonė apie kitas gides? Kaip manai ar jos visos tinkamos būti gidėmis? Galbūt reikėtų jų daugiau arba mažiau?

Lunalight: Visų gidžių tikrai nepažįstu. Kai kuriuos vardus pamatyti tame sąraše buvo gana savaime suprantama, kai kurie labai nustebino, kai kuriuos mačiau pirmą kartą 😊 Itin smagu buvo tai, jog gidėmis tapo ne viena ir ne dvi mano MA draugų sąrašo merginos 😊 Kažkaip... vis drąsiau  😃

Kaip kas tinka šioms pareigoms parodys laikas ir panelių atsiliepimai 😊 Nežinau, ar juos kas siunčia, bet tikiuosi siunčia 😊 Būtų labai įdomu kada ką nors apie juos sužinoti, nors tai labai mažai tikėtina  

O dėl gidžių skaičiaus... net nežinau. Sakyčiau, vasaroms kai daug kas atostogauja, reiktų daugiau gidžių, kitiems metų laikams ir šis variantas,manau, gana optimalus 😊


      Dėkoju tau, kad atsakei į visus klausimus ir, kad sudėliojai atsakymus pastraipomis, palengvinai man darbą! Buvo malonu pabendrauti!
      Komentaruose prašau parašyti nuomonę apie įrašą ir siūlymus kitai temai ir nepamištam pabalsuoti apklausoje →


Su jumis buvo Riha ir Lunalight ♥




2017 m. vasario 19 d., sekmadienis

„Papasakok man apie tobulą dieną“

Visų pirmą, sveikos! 

    Norėdama paįvairinti klubo blogą pristatau jums naujas dvi temas, apie kurias rašysiu blog‘e viceprezidenčių bei prezidentės leidimu ir su jų pagalba. Taigi temos: filmai, kuriuos patarčiau/nepatarčiau pažiūrėti bei knygos, kurias patarčiau/nepatarčiau paskaityti. Šių temų komentaruose galėsite išreikšti tiek savąją nuomonę apie filmus, knygas, tiek siūlymus man bei kitoms panelėms. Manau turėtų praversti daugeliui mūsų, kai net neįsivaizduojam ką pažiūrėti, arba paskaityti. Tačiau nepamirškim, tai tik MANO nuomonė ir ji nebūtinai turi sutapti su jūsų, ji tik gali praversti renkantis ir tiek. O dabar, eikim prie reikalo. 

    Pradėsiu nuo šviežiausiai skaitytos knygos. „Papasakok man apie tobulą dieną“, kurią parašė Jennifer Niven. Jeigu spręstumėme iš pavadinimo, tai manau daugelis įsivaizduotume įprastą meilės istoriją. Neslėpsiu, taip pamaniau ir aš. (Šios knygos įsigijimo istorija: mamai paraginus greičiau išsirinkti knygą, pačiupau šią, ilgai nesvarsčius, nors buvau ją pirmą kartą mačius. Tad iš karto grįžusi panirau į skaitymą). 

   Knygoje pasakojama apie du paauglius, Violetą ir Finčą, besimokančius toje pačioje gimnazijoje. Iš šono pažiūrėjus, jie lyg visiškai skirtingos asmenybės, tačiau randa bendrą kalbą gana nesunkiai. Iš esmės, ši pora atitinka vieną stereotipinę pakraipą: jis blogiukas/keistuolis, o ji – gera, daili mergina, visų mėgiama ir netgi populiari. Pirmą kartą vienas į kitą jie atkreipė dėmesį, kai ant varpinės stogo Finčas sutiko nušokti besiruošiančią Violetą. Mokykloje pasklido gandai, kad tai ji išgelbėjo Finčą nuo savižudybės, mat tai nebūtų pirmasis kartas, kai šis bandė nusižudyti, tačiau viskas buvo kiek kitaip. Knygoje plėtojama patyčių tema. Taip pat ir netekties. Tėvų skyrybų. O galų gale ir tėvų smurto vaikų atžvilgiu, taigi manau knyga yra aktuali įvairiomis situacijomis. Netgi, jei stengiatės išsiskirti iš pilkos masės žmonių, supančių mus kasdien. Žinoma, kaip gi be meilės. Abu veikėjai akivaizdžiai jautė vienas kitam šiltus jausmus, tačiau juokėsi iš to, Finčas ne kartą yra sakęs, kad jis jos nemyli, tačiau tai buvo akivaizdus melas. Šioje knygoje įsipainioja ir toks reiškinys, kaip geocaching. Jeigu neesate apie tai girdėję – geocaching yra įvairių vietovių ieškojimas, iš ten kažkokio „lobio“ paėmimas bei savojo daikto palikimas. Jis yra iškreipiamas realybėje, bet manau būtent dėl to originalus knygos pavadinimas yra „All the bright places“. Manau jau niekam nekelia nuostabos tai, kad lietuviai išverčia pavadinimus dažniausiai iš lempos, tačiau skaitymo eigoje suprasite, kad lietuviškas pavadinimas nėra jau toks „iš oro“. 

   Manau reikėtų paminėti, kad ši knyga yra pirmasis J.Niven kūrinys paaugliams (rašytoja kuria knygas suaugusiems), tad kai kurie aspektai gali būti nepriimtini jaunesniems nei 13. Nors ką aš čia, didžioji dalis vaikų šiais laikais jau žino, kaip bučiuotis, o aš va sėdžiu laukdama, kokio princo iš knygų. 

    Grįžkim prie knygos. Asmeniškai mane, knyga privertė susimąstyti: tiek apie gyvenimą, tiek apie mus supančius žmones. Netgi apie problemas, o kadangi esu patyrus daugelį knygoje aprašomų dalykų (patyčios, netektis, kurį laiką turėjau ir panašių minčių, kaip Ultravioleta ar Finčas) knyga man tapo žymiai artimesnė. Ji nėra banali, o ir knygos idėja nėra nuvalkiota. Manau, atsiras tų, kurie nesutiks su šiuo teiginiu, nes pastaruoju metu vis daugėja knygų savižudybių, negalios temomis, tačiau didžioji jų dalis priskiriama suaugusių kategorijoms ir jos sunkiai lukštenasi, o ši manau bus daugeliui perkandamas kūrinys. Skaitant ne kartą kilo klausimas, o kokia gi bus pabaiga. Tad šį klausimą paliksiu ir jums išsiaiškint (jeigu bus skaitančių). Iki pat kulminacijos išlieka įtampa ir niekada negali nuspėti, kuo viskas baigsis. Sunkiausia buvo skaityti knygą prieš miegą, nes nepaisant milžiniško nenoro padėt knygą į šalį, buvo apie ką galvot. Neslėpsiu, knyga sudaužė man širdį, kuri jau buvo pamilusi šiuos du veikėjus, o pati istorija tikrai dar ilgą laiką išliks atmintį. Taigi, knyga tiks tiek norintiems romantikos ir kažko, kas parodytų kaip meilė gali sulipdyt sudužusias sielas; tiek tiems, kurie nori kažko pamokančio, priverčiančio pažvelgti į pasaulį kitokiomis akimis.



Iki kito karto, Frangipane   

P.S. Jei radote klaidų praneškite.

2017 m. vasario 14 d., antradienis

Jaunos moters kosmetinė

Sveikos!

     Taigi po ilgos pertraukos sugrįžau į blogo rašymą, tikiuosi mane pamenat, o jei ne tai priminsiu, aš esu Riha ♡ Labai Jūsų pasiilgau. Tai visų pirma sveikinu visas su Valentino diena, o antra tai šia proga trumpas įrašas! Šiame įraše:

  • Sužinosime ką būtinai savo kosmetinėje turi turėti mergaitė ar moteris
  • Truputis apie kosmetiką
  • Keli mano patarimai
     Taigi šis įrašas labiau skirtas toms, kurios jau naudoja kosmetiką ar ja domisi. Atrinkau mano nuomone svarbiausias priemones, pagal tai ką dažniausiai naudoju. Pagal svarbumą jų nenumeruoju, man visi jie vienodai svarbūs, tai pradėkime!

     Manyčiau visos maždaug 12-13 metų pradėjome ryškinti blakstienas, taigi tušas. Aš naudoju "The One" tušą iš "Oriflame", turiu jį jau porą mėnesių ir man jis tikrai patinka. Puikiai užriečia blakstienas ir jų nesulipina, tankumo jis prideda neperdaugiausiai, bet man užtenka. Tikrai siūlyčiau jį nusipirkti, jis nėra labai brangus, deja tikslios kainos nepamenu, bet kokybiškas daiktas.


     Taigi toliau antakių šepetėlis, skirtas merginoms su vešliais antakiais ar tokiais kurie linkę nelaikyti savo gražios formos, tai, kad suguldyti visus plaukelius gražiai. Aš asmeniškai nenaudoju antakių šešėlių, nes mano antakiai ir taip ryškūs.
  

     Lūpų blizgis. Mano asmeniškai pamėgti iš "Avon". Naudoju du, pagal nuotaiką, vienas suteikia lūpoms putlumo (jį užtepus pradeda šaldyti lūpas, šis jausmas man malonus, kai kam nepatinka), o kitas paprasta blizgis. Jų kaina yra apie 3€, nėra daug. Blizgiai laiko ilgai ir puikiai saugo lūpas.


     Eos. Manau dauguma jį turi. Labai mėgstamas lūpų balzamas, veiksmingas išdžiuvus lūpoms. Šį pirkau liktais nuo 8€ iki 10€, dabar jo kaina yra apie 6€. Ilgam užtenka, labai malonūs skoniai, o ir pati forma įdomi. Reikalingas dalykėlis.


     Lūpų pieštukas. Naudojau iš pradžių kol dar nemokėjau gražiai pasidažyti blizgiu, kad blizgumas neužeitų už lūpų. Dabar naudoju rečiau, siūlau rinktis šviesesnių spalvų, nes ir pieštuką galima nukreivoti. Aš turiu "Chanel" lūpų pieštuką, jei neklystu 3 atspalvio.


     Akių pieštukas naudojamas pagal norą, aš be jo išsiversti negaliu. Turiu iš "Oriflame" juodą, pirktas labai senai. Tikrai geras, ilgai tarnavo, tik deja į pabaigą pradėjo dažnai lūžti...


     Akių šešėlius naudoju 2-3 kartus per savaitę, mokyklai patariu rinktis neryškias spalvas. Šie šešėliai iš "RL de young" yra neryškūs, užtepus ant voko suteikia rusvą atspalvį ir blizgumo, nekrinta į akis. 


      Maskuoklis reikalingas merginoms/moterims su odos problemomis. Jei iškyla koks spuogelis ar neišsimiegojuos juodiems paakiams užmaskuoti. Manau tai dažna mūsų problema. Maskuoklių yra įvairių, aš naudoju "... all I need" maskavimo paletę iš "essence". Jos kaina yra apie 5€, tinkama užmaskuoti porai spuogelių, arba kokioms dėmelėms ant veido. Kartais galima tepti ant pudros jei išlenda kokia dėmelė.


     Kreminė pudra, naudoju kasdien, kadangi mano problematiška oda, labai tinka jos trūkumams maskuoti. Manyčiau tai brangiausias daiktas iš kosmetikos priemonių.


     Kempinėlės kreminei pudrai. Pirkau liktais "Droge" už 1,5€, šioje pakuotėje jų buvo keturios. Labai patogu užtepti, tolygiai viskas pasiskirsto. Patariu nusipirkti kas neturite.


     Kam nepatinka kempinėlės gali naudoti šepetėlį, tiesa jie būna brangesni, kartais jų kaina kyla iki 20€.


     Tai manau įrašas bent kažkiek padėjo. Taip pat siūlau turėti drėgną servetėlę, jei dažantis ne namuose kas nors atsitiktų ir neturėtumėte makiažo valiklio. Linkiu sėkmės pažinčiai su kosmetine!

P.S. Atleiskit už nuotraukų kokybę, klaidas ir nevienodai sulygiuotą tekstą, ech... Tas bloggeris...
P.P.S. Nuomonių, komentarų, pastabų laukiu komentaruose!