Istorija - "Pragaro mokykla"

Sveiki gyvi!

Deja, sveikinuosi greičiausiai paskutinį kartą, o gal ir ne...

Taigi vėl rašau istorijos dalį, šį kart ilgesnę, labai laukiu nuomonių komentaruose, nes jau nelabai norisi rašyti. Toks jausmas, kad niekas jos neskaito... Tai pirmyn skaityt!

***

Pas direktorių:

- Leo tave supažindino su 3 taisyklėmis, bet jų yra daugiau:

4. Griežtai draudžiama verkti, nesvarbu, kad esi mergina

5. Nesiskundi, kad kažkas negerai

6. Nepraleidinėji pamoku, nesvarbu, kad sergi ar kažkas atsitiko

7. Nė vieno prisiminimo apie praeitį

8. Po 2 savaičių prieš visą mokyklą pasakysi savo vaikino vardą, ši taisyklė yra dėl tavo saugumo

9. Po 2 mėnesių įvykdysi savo pirmą žmogžudystę

10. Jei tave sužeis eini pas seselę, arba nueisi arba ne.

Viskas aišku? Tu esi mums labai svarbi, mes negalime leisti, kad tau kas nutiktų, - išėjau iš kabineto, už durų laukė Leo. Jis nužvelgė mano pabalusį veidą  ir tarė:

- Jis tau prikalbėjo, kad esi labai svarbi? Neimk į galvą, tiesiog laikykis taisyklių.

Ši diena buvo labai keista... Pamokos manęs taip negąsdino, galbūt todėl, kad galvojau kas galėtų būti mano vaikinas? Manau jau žinau, nors pažįstu tik Leo ir Niką.

***

Atsibudau, Leo jau nebuvo, skaudėjo galvą. Išėjau į mokyklą, prie manęs priėjo stambus vyras ir nuvedė į direktoriaus kabinetą, vėl... Įėjusi pasisveikinau:

- Sveiki, - tariau...

- Labas mažute, neatpažįsti manęs?

- Ne, kas jūs?

- Tavo tėvas, tavo mama nusprendė, kad mums reikia išsiskirti ir pabėgo nešdama tave ant rankų. Aš jus sekiau, bet vieną dieną pėdsakas dingo, ji pakeitė savo ir tavo vardą, seniau buvai Any.

- Ne, aš netikiu, jūs meluojat, kodėl aš turiu kentėti, aš netekau mamos, netekau draugų...

- Tai dar ne pabaiga... Aš tau keršysiu... 

Aš neištvėriau ir išbėgau  iš kabineto, aš apsižliumbiau...  Ir staiga mane sučiupo stiprios, raumeningos rankos, patekau į švelnų glėbį, aš apsikabinau jį, jis apsikabino mane. Praėjo kelios sekundės ir aš išsilaisvinau iš jo glėbio, padėkojau ir nubėgau į kambarį... Po kiek laiko atėjo Leo ir pasakė, kad reikia į pamokas kitaip nubaus, greitai pasidažiau ir nuėjau. Po pamokų Leo pasakė, kad reikia į parduotuvę, mes nuėjome į kažkokį "Banką" kuris yra mokykloje, mums davė pinigų vokelius. Grįžome į pagrindinį koridorių, nuėjome į kruviną laiptinę, nusileidome žemyn ir ėjome ilgu koriudoriumi, priėjome juodas duris ant kurių užrašyta "Parduotuvė". Aš atidariau jas ir ten pamačiau... Ginklai, peiliai, truputis maisto, susirinkome beveik viską, sumokėjo Leo, o aš tariau:
- O ar neturėčiau dalį sumokėti aš?
- OK kitą kart tu mokėsi :) - Grįžome į kambarį, pavalgėme, aš pasiėmiau knyga ir pradėjau skaityti, vėliau užmigau.

***

Prabėgo dvi savaitės, atėjo vaikino paskelbimo diena. Nors pažinojau vos keletą, jau buvau išsirinkusi. Direktorius ramino vaikinus:

- Ramiai dabar panelė Kami pasakys išrinktojo vardą, prašau.

- Nors žinau vos kelis, bet man patiko Leo, - Jis užlipo ant scenos kur stovėjau aš ir pabučiavo mane. Vėliau visi išsiskirstė kur kam reikėjo, o mes atėjome į mūsų kambarį. Jis tarė:

- Tu man irgi patinki, ne dėlto, kad tu vienintelė mergina, tu man kažką primeni...

- Ką?

- Nežinau, galbūt kažką iš praeities, bet aš negaliu prisiminti... Tik žinau, kad seniau turėjau merginą kurią labai mylėjau, netekau jos kai atsidūriau čia.

- Aš turėjau vaikiną, gražų, protingą, stiprų... Tokį kaip tu.

***

Paėjo du mėnesiai, atėjo žmogžudystės diena. Kai įėjau į mokyklą prie manęs priėjo "mano tėvas" ir paklausė:

- M ar V?

- Ką?

- Pasirink raidę M ar V?

-  V tariau nieko nesuprasdama ir išėjau į pamoką, Leo nebuvo, pamaniau jam kas atsitiko. Sulaukiau pertraukos ir išėjau  jo ieškoti, prie manęs vėl priėjo direktorius ir nuvedė mane į juodą kambarį. Ant kėdės sėdėjo kažkoks vyras, jo veido nemačiau, buvo uždengtas. Ant stalo gulėjo pistoletas. Direktorius nudengė vyro veidą, tai buvo Leo. Direktorius tarė:

- Tu pasirinkai V - vaikinas, privalai jį nušauti.

- Ne aš negaliu! Aš jį myliu!

- Privalai.

-Bet... Aš negaliu,- nustačiau šautuvą sau į galvą.

- Tu to nedarysi, nušauk vaikiną!

- Pabandom? - tariau sarkastiškai.

- Tu neišdrįsi nusižudyti, - ir aš paspaudžiau gaiduką. Aš nusižudžiau.

***

Na istorija nebuvo su linksma pabaiga, bet tikiuosi buvo įdomi, ši dalis buvo ilgiausia, nes dėl laiko stygiaus norėjau kuo greičiau pabaigti šitą dalyką.

Sėkmės visom!